3. Geros valios žmonėms
GEROS VALIOS ŽMONĖMS
Kovotojams už taiką ir nepriklausomybę
Kovokime už genocido Čečėnijoje panaikinimą
Taiką tautoms
ČEČĖNIJOS RESPUBLIKOS IČKERIJOS VALSTYBINIS HIMNAS
LAISVĖ ARBA MIRTIS
Atsiradom,
kai vilkei vilkiukai ėmė inkšti prie kojų.
Mums parinko
vardus auštant rytui, kai liūtas riaumojo.
Mus erelių lizduos mūsų motinos švelnios maitino,
O tėvai girių jaučius sutramdyt mokino.
Mūsų motinos
pašventė mus savo Tautai, Tėvynei.
Jeigu joms mūsų reiks, mes sukilsim visi ligi vieno.
Mes išaugom laisvi kaip ereliai, kalnų kunigaikščiai,
Ir nėra tokių slenksčių, nuo kur pasitrauktume baukščiai.
Greičiau uolos
granito ims tirpti kaip lydomas švinas,
Nei prarasim kovoj savo prigimtį kilnią bent vienas.
Greičiau žemė iš karščio ims skeldėt be žado,
Negu mes po žeme atsigulsime garbę praradę.
Niekad niekam
nelenkti galvos duodam priesaiką šventą,
Arba mirt, arba laisvėj gyventi mums lemta.
Mūsų sesės dainom brolių kruviną žaizdą išgydo,
Mūsų mylinčios moterys mus išlydi į žygį.
Jei marins mus badu
medžio šaknį mes imsime graužti,
Jei neduos mums vandens žolių rasą mes imsime gerti.
Atsiradom, kai vilkei vilkiukai ėmė inkšti prie kojų.
Tautai, Tėvynei, Dievui mes savo gyvybę aukojam.
1991 metų rugsėjo 6 dieną Čečėnijos Ingušijos Respublikos Aukščiausioji taryba vadovaudamasi veikiančiais sovietiniais Čečėnijos Ingušijos Respublikos įstatymais atsisakė savo galių.
3 ojo šaukimo Visaliaudinis Kongresas 1991 metų rugsėjo mėnesį ( 97,3 procentais balsų ) patvirtino Čečėnijos Ingušijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos nutarimą dėl Čečėnijos Respublikos Nepriklausomybės. Buvo priimti įstatymai dėl konstitucijos, apie rinkimus, apie pilietybę, apie Prezidentą ir parlamentą, apie referendumą, apie centrinę rinkiminę komisiją. Rugsėjo 6 oji nutarta įteisinti Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės atstatymo diena. Tą pačią dieną čečėnų tauta broliškajai ingušų tautai suteikė teisę pasirinkti savo vystimosi kelią valstybiškumo sukūrimą.
1997 05 12 Maskvoje Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentas A. Maschadovas ir Rusijos Federacijos Prezidentas B. Jelcinas pasirašė Taikos Sutartį , kuria buvo numatyta taikiai spręsti tarpusavio kylančius klausimus, vadovaujantis tarptautinės teisės principais.
Aukštos susitariančios šalys siekdamos sustabdyti daugel amžių trukusią
priešpriešą, siekdamos nustatyti stiprius lygiateisius abipusiai naudingus
santykius, susitarė:
1. Atsisakyti grasinimų ir naudoti
jėgą sprendžiant bet kuriuos ginčytinus klausimus.
2. Tarpusavio santykius spręsti tarptautiniais teisės normų
principais, konkrečius klausimus sprendžiant šalys sutaria susitarimais.
3. Ši sutartis yra pagrindas
tolimesnėms sutartims bei bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių
nustatymui.
4.
Sutartis sudaryta
dviem vienareikšmiais egzemplioriais.
5.
Sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo dienos.
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentas
A. Maschadovas ( parašas )
Rusijos Federacijos Prezidentas
B. Jelcinas ( parašas )
Maskva 1997 m. gegužės mėn. 12 d.
Šią sutartį Rusija vienpusiškai savavališkai nuolat pažeidinėja. Nors sutartis numatė tarpusavio santykius spręsti tarptautinės teisės pagrindais tačiau Rusijos karinė politinė vadovybė nesilaikė tarptautinės teisės reikalavimų. Čečėnai nuo Kaukazo karo laikų ( 1830 1859 ) nepamiršo kaip Rusijos imperija pažeidinėdavo pasirašytus dokumentus. Reiktų prisiminti žinomo politiko Didžiosios Britanijos premjero V.Čerčilio pasisakymus apie Rusiją pasirašyta sutartis su Rusija neverta popieriaus ant kurio ji surašyta. V. Čerčilis tai sakydamas 1000 kartų buvo teisus.
NEŽUDYK
Ar matėme mes mirtį
Įpokuotą automate?
Ar matėme mes mirtį
Iš pikiruojančio naikintuvo.
Užtat mes žinome
Kai už JTO, NATO stalų
Karaliai, prezidentai, premjerai, diplomatai
Dalindami indulgencijas Rusijos imperijai
Tylėdami siuntė kulkas mirčiai.
13 metų be išeiginių
Neapykanta, įžeidinėjimai ir psichologinės atakos,
Kulkos, minos, nuodai, sviediniai, bombos ir kinžalai
Rusų prezidentų ir generolų vadovaujami
Okupantai žudo viską Žemėje Nochči Nochčijčo.
Vidurnaktis.
Karaliai, prezidentai ir premjerai
Kelia tostus,
Kurie, pasmerktų tautų akyse,
Virsta krauju.
Būkite prakeikti vadinami galingaisiais
Baisesni jūs už karius,
Pasiustus brolžudiškam karui.
Tauta, didvyriai
Nusimes vergovės pančius.
Tada Pergalės aikštėje
Prie Didvyrių monumento
Nuleistos vėliavos
Įamžins tautos didvyriškumą.
Leonas Kerosierius
2007 12 30
Alos Dudajevos 2007 gruodžio 22 dienos laiškas
KALĖDINIS ...
Visa Europa lyg pasakoje
Artėja Kalėdos!
Po žibančiu sniegu
Ledas tviska kaip stiklas.
Atsispindi vitrinose
Įvairiaspalviai tiltai
Ir pasidabina fejerverkais
Danguje rojaus gėlės.
Orios damos,
Užsivilkusios kailinius
Grakščiai eina ir sėda į limuzinus
O ponai šalia jų.
Kaip šilta turtuolių namuose!
Ir jų mašinose yra benzino
Iš Čečėnijos, kur išgauna naftą
Kraujas liejas po limuzinu...
Mano širdis priklauso Kaukazui,
Ten, kur pučia drėgnas vėjas
Ir neranda jis bokšto,
Nes jį susprogdino.
Nesurado jis seno namo
Šalia miško prie upės
Kur ant slenksčio ten sėdėjo
Kiekvieną vakarą senukai.
Nesurado vyšnių sodo
Net ir gatvių nesurado
Tik krantai jam buvo pažįstami
Ir senų kalnų viršūnės.
Miškas išdegęs siūbavo
Ir griausmingos nešė vilnys -
Griuvėsius ir duženas
Į upės vingį.
Gedimino pr. 1, LT-
01103, Vilnius, Lietuva.
Tel.:
+ 370 673 95 837,
+370 5 2318111, +370 699 37691
e-mail: vilnius@sajudis.com