36. DĖL LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS
Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui
Adamkui
Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui
Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Reginai Narušienei
Vilniaus miesto merui Juozui Imbrasui
Vilniaus miesto sąjūdininkų Susirinkimo
R E Z O L I U C I J A
Dėl Lukiškių aikštės Memorialo
Vilnius, 2008 04 30
Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d.
priimtu nutarimu (Nr. VIII-1070) Lukiškių aikštė įvardyta kaip pagrindinė
reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais
akcentais, taip pat pabrėžta, jog ši aikštė, kaip istoriškai susiformavusi
vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti ir valstybinę reprezentacinę, ir
visuomeninę funkciją.
Per 9 metus Lietuvos Vyriausybė ir sostinės savivaldybė nesiėmė ryžtingų
veiksmų, kad būtų įvykdytas LR Seimo nutarimas, kad Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus proga būtų pastatytas svarbiausias
Lietuvos istorinis memorialas, o aikštėje galėtų vykti iškilmingi
valstybinių bei tautinių švenčių minėjimai, kad atvykę į Vilnių svečiai
galėtų būti čia priimti, išreikštų pagarbą mūsų valstybei, padėtų gėles.
Keitėsi kelios vyriausybės bei sostinės merai, kuriems buvo pavesta vykdyti
Seimo nutarimą, tačiau per dešimtmetį nieko nedaryta, tik sukurtos kelios
komisijos, vyko pasišnekėjimai, reiškiamas susirūpinimas, prilygstantis
piktybiniam reikalo vilkinimui.
Visuomenės atstovai, dalyvavę 2008 m. balandžio
28 d. Taikomosios dailės muziejuje vykusio Lukiškių aikštės sutvarkymo 27-ių
projektų aptarime, pastebėjo, kad projektai parengti neatsižvelgiant į Seimo
nutarimo reikalavimus. Projektų vertinimo komisijos nariai vertino darbus
atsižvelgdami į aikštės išplanavimą, bet apie paminklus kalbėjo nuo
memorialo idėjos atitrūkusia, tikslo neatspindinčia kalba. Pačios komisijos
nariams nepatiko kai kurie projektai, kadangi, jų teigimu, jie yra
militaristinio pobūdžio ir neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų.
Pasisakiusiųjų visuomenės atstovų nuomone, tik keletas projektų gali būti
svarstytini, nes apie 20 darbų prasilenkė su Seimo nutarimu ir visiškai
neišreiškė valstybingumo ir laisvės siekio, kovų nuo 13-ojo šimtmečio.
Komisija nekreipė dėmesio į tautos reikalavimus, o projektų autoriai
neatsižvelgė į tai, kad čia turi atsispindėti lietuvių tautos Laisvės ir
Nepriklausomybės idealo siekis, visų laikų kovų už Lietuvos Nepriklausomybę
simboliai, tautos kančia, dvasia ir didvyriškumas. Memorialas turi byloti
mums ir pasauliui, per kokias kančias atėjome iš tūkstantmečių glūdumos, kad
čia mūsų žemė, čia nemarus mūsų protėvių, motinų, tėvų, brolių ir seserų,
kentėjusių bei padėjusių gyvybes ant Laisvės aukuro, atminimas.
Mūsų nuomone, rengiant 1999 metų Seimo nutarimo
įgyvendinimą, buvo suformuluotos netinkamos užduotys projektuotojams,
netinkamai aiškinamas visų laikų Vilniaus miesto ir visos Lietuvos istorinio
MONUMENTO projektavimas.
Mūsų žiniomis, Vilnius yra vienintelė Europos šalių sostinė, neturinti
istorinio valstybingumo ir Laisvės monumento. Pasaulyje nuo neatmenamų laikų
yra susiklostę istorinės atminties įamžinimo paminklų kūrimo tradicijos.
Kodėl formuluojant buvo pasirinktas Lietuvos vardo ir kovų pavaizdavimas
netinkamomis architektūrinėmis ir meninėmis priemonėmis?
Vilniaus sąjūdininkų Susirinkimas konstatuoja, kad pateikti projektai negali
būti palankiai vertinami ir turi būti skelbiamas naujas projektų rengimo
etapas.
Vilniaus sąjūdininkų Susirinkimas reikalauja,
kad projektai atspindėtų aukščiau išvardintas mintis.
Projektuose turi būti numatyta vieta lankytojams susikaupti ir išreikšti
pagarbą, padėti gėlę, vainiką, uždegti žvakę, prisiekti Tėvynei prie
Amžinosios ugnies.
Šis Monumentas Memorialas turi atspindėti
Lietuvos istoriją nuo pagonybės laikotarpio iki šių dienų.
Memoriale turėtų būti Nežinomų didvyrių
savanorio, kareivio, partizano simboliniai kapai.
Vilniaus miesto merui siūlome:
1. Sudaryti tokią komisiją, kuri tenkintų Lietuvos žmonių reikalavimus,
svarstytų pateiktus projektus, neturėtų asmeniškumų projektų autoriams.
2. Iš vertinimo komisijos pašalinti aiškiai savo nuostatomis prasilenkiantį
su Seimo nutarimo dvasia bei ne kartą spaudoje kritikuotą Alvydą
Nikžentaitį.
3. Į vertinimo komisiją įtraukti asmenis tiesiogiai susijusius su kovomis už
Nepriklausomybę bei profesionalus:
Monsinjorą Alfonsą Svarinską, Lietuvos partizanų kapelioną;
Joną Buroką, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininką;
Petrą Gvazdauską, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus
skyriaus pirmininką;
Juozą Parnarauską, socialinių mokslų daktarą, Lietuvos Laisvės kovotojų
sąjungos pirmininko pavaduotoją ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus
tarybos pirmininko pavaduotoją;
Antaną Tylą, istoriką, akademiką;
Romą Batūrą, istoriką, mokslų daktarą;
Gediminą Karalių, skulptorių, profesorių;
Žybartą Simonaitį, architektą, Tarptautinės kultūros paveldo tarybos ICOMOS
ekspertą.
Susirinkimo pirmininkai:
L Kerosierius
H. Martinkėnas
P. Rutkauskas
Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, +370 673
95837
P. Rutkauskas, +370 699 37691
L.Kerosierius +370 5 231 81 11, El. paštas vilnius@sajudis.com
Internetinė svetainė www.sajudis.com
Gedimino pr. 1, LT- 01103,
Vilnius, Lietuva.
Tel.:
+ 370 673 95 837, +370 5 2318111, +370 699 37691
e-mail: vilnius@sajudis.com