Pagrindinis

 

LT     EN     RU


Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 12 metų

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
LR Vyriausybės nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui Ričardui Malinauskui
Savivaldybių merams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai


         P A R E I Š K I M A S

     LIETUVOS TRISPALVEI 100 METŲ


Vilnius, 2018-03-07

Vėliava – vienas svarbiausių valstybingumo simbolių, kuriame spalvos išreiškia mūsų tautos dvasines vertybes. Kiekviena spalva, jos atspalvis žmonių sąmonėje per ilgus šimtmečius įgijo savo prasmę ir, savaime suprantama, turi didžiulį emocinį poveikį. Vėliava yra valios, drąsos, ryžto, kovingumo, ištikimybės, pasiaukojimo kovojant ir dirbant valstybės gerovei simbolis. Dėl šių savo galių vėliava visuomet dėmesio centre, garbingiausioje vietoje. Dėl šių pačių priežasčių ji tampa priešiškumo ir neapykantos objektu.
Lietuvos vėliavos klausimas intensyviai ir plačiai pradėtas svarstyti nuo 1905 m. gruodžio mėn., kai ivyko Didysis Vilniaus Seimas. Diskusijas reikėjo apibendrinti, priimti šiuo klausimu galutinius sprendimus. 1917.09.18 – 23 vyko Vilniaus konferencija, kurios metu buvo išrinkta 20 žmonių Lietuvos Taryba, o jai buvo pavesta sudaryti komisiją, kuri nustatytų kokia turi būti Lietuvos vėliava. Netrukus tokia komisija buvo sudaryta iš žinomų visuomenei veikėjų – Jono Basanavičiaus, Tado Daugirdo ir Antano Žmuidzinavičiaus.
. 1918 m. balandžio 25 d., laikinajame Lietuvos tarybos bute, Jurgio prosp. 11 Lietuvos Taryba, pirmininkaujant tarybos pirmininkui Antanui Smetonai, svarstė klausimą ,,dėlei tautiškos vėliavos spalvų nustatymo“. Svarstymui pateiktas komisijos 1918.04.19 protokolas, kuriuo nustatyta Lietuvos vėliava - Trispalvė, susidedanti iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Už tokį nutarimą balsavo: S. Banaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis.
Taip gimė amžinasis Lietuvos valstybės simbolis - Lietuvos Trispalvė.
Apie raudonos vėliavos įvedimą posėdyje nebuvo diskutuota. Po visuotino ir plataus aptarimo visuomenėje ir spaudoje buvo aišku, kad raudona spalva nepriimtina vien dėl to, kad ji tapo bolševizmo, o tuo pačiu prievartos ir teroro reiškėja. Raudonos vėliavos nuo ,,Raudonųjų vėliavų sukilimo“ Irane (778 – 779 m), tapo kovos su priespauda simboliu. Visi kruvinieji, revoliuciniai sukilimai vyko su raudonomis vėliavomis. Raudona spalva tapo bolševizmo spalva
Pirmą kartą Lietuvos Trispalvė viešai iškelta 1918-10-28 ant Lietuvos Tarybos pastato Vilniuje.
Lietuvos Trispalvė, kaip Lietuvos Valstybės vėliava buvo patvirtinta 1922, 1928, 1938 ir 1992 metų Konstitucijose (,, Lietuvos spalvos – geltona, žalia, raudona“).
Lietuvos Trispalvė Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškelta 1919.01.01 ir po keleto dienų bolševikų išniekinta – nuplėštos geltona ir žalia spalva paliekant tik raudoną. Nuo šios datos prasidėjo ilgi Lietuvos Trispalvės kovos, pergalių ir pralaimėjimų, triumfo ir paniekinimo metai. Ypatingą baimę mūsų Trispalvė kėlė bolševikams – už geltoną – žalią – raudoną spalvas buvo sodinama į kalėjimus, tremiama į Sibirą, kankinama ir žudoma. Po ilgų kančios, kovos ir paniekinimo metų į Atgimimą Lietuva pakilo Lietuvos Trispalvių upeliais ir jūromis. 1988.10.07 - Lietuvos Trispalvė Gedimino pilies bokšte iškelta visiems laikams.
Lietuva bus Nepriklausoma Valstybė kol Gedimino pilies bokšte plevėsuos Lietuvos Trispalvė.
Sveikiname su Lietuvos Trispalvės šimtmečiu !!!

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba Lietuvos Trispalvės šimtmečio jubiliejaus proga prašo:
1. 2018.04.25 organizuoti iškilmingą Seimo posėdį šiai garbingai sukakčiai pažymėti.
2 Prašome vyriausybę priimti atitinkamą nutarimą, kad 2018.04.25 Valstybėje privalomai būtų iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos – Lietuvos Trispalvės.
3 2018.04.25 Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros ir V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės turėtų būti iškelta po tris (kiekvienoje vietoje) Lietuvos Valstybės vėliavas – Lietuvos Trispalves.
4. 2018.04.25, po Seimo posėdžio, organizuoti iškilmingą Trispalvių eiseną Gedimino prospektu iki Katedros aikštės
5. Analogiškos Lietuvos Trispalvės paminėjimo iškilmės turėtų būti organizuojamos visose savivaldybėse.
6. 2018.04.25 rinkimės bažnyčiose į vakarines pamaldas su Trispalvėmis, kurios, kaip Lietuvos valstybės simbolis visais, net juodžiausiais okupacijos laikais, Bažnyčios buvo gerbiamos ir dvasininkų šventinamos.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius

Pirmininko pavaduotojas G. Adomaitis

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas

Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, G. Adomaitis, tel. 8611 30131
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com


 

 

Pasiteiravimui ir informacijai:

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com