
Pagrindinis			LT EN RU
1. DĖL NAFTOS TELKINIO D-6 Rusijos Federacijos Prezidentui Vladimirui Putinui Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Pirmininkui Genadijui Selezniovui Rusijos Federacijos Ministrui Pirmininkui Michailui Kasjanovui Europos vadovų tarybos pirmininkui, Graikijos ministrui pirmininkui Konstantinos Simitis UNESCO Pasaulio paveldo centro direktoriui Francesco Bandarinui, Baltijos jūros apsaugos (Helsinkio) konvencijos, Helsinkio komisijos generaliniam sekretoriui Mieczyslaw Ostojski Europos komisijos pirmininkui Romano Prodi Europos parlamento pirmininkui Pat Cox Tarptautinės Baltijos jūros žvejybos komisijos pirmininkui Victor M Osadtchy Tarptautinės Baltijos jūros žvejybos komisijos sekretoriui Wolter Ranke Tarptautinei jūros tyrimų tarybos generaliniam sekretoriui David Griffith Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui Jacques Diouf Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos žuvininkystės komiteto generaliniam direktoriui Nomura Ichiro Rusijos Federacijos Gamtos išteklių ministrui Vitalij Artiuchovui Kaliningrado srities gubernatoriui Vladimirui Jegorovui Kompanijos ,,Lukoil“ prezidentui Vagitui Alekperovui Žiniai: Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui Rusijos Federacijos ambasadoriui Lietuvoje Jurijui Zubakovui Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos valdybos viršininkui Jurijui Cibinui Bendrovės ,,Lukoil–Kaliningradmorneft“ generaliniam direktoriui Jurijui Kadžojanui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei Romai Žakaitienei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrui Jeronimui Kraujeliui Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generaliniam direktoriui Petrui Auštrevičiui Baltijos regiono valstybių – Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ambasadoms Lietuvoje Baltijos regiono valstybių žiniasklaidos institucijoms P A R E I Š K I M A S DĖL GALIMŲ NEIGIAMŲ PADARINIŲ EKSPLOATUOJANT NAFTOS TELKINĮ D-6 Vilnius 2003-05-29 Lietuvos Respublika yra prie Baltijos jūros. Ji labai susirūpinusi dėl galimų neigiamų padarinių eksploatuojant telkinio Kravcovskoje (D-6), esančio Baltijos jūroje 22 km nuo Kuršių nerijos ir 9 km nuo Lietuvos teritorinių vandenų su Rusijos Federacija sienos, naftos gręžinius, nes ir mažiausios avarijos padariniai gali turėti didžiulę neigiamą įtaką aplinkai, jūrų augmenijai, gyvūnijai ir žmonėms. Šiuolaikinė naftos gavybos pramonė patiria katastrofas, kurių pasekmės sunkiai įvertinamos. Nuo 1980 m. įvyko šios stambiausios naftos gavybos platformų avarijos: 1980 kovas. Šiaurės jūroje Alexander Keilland, žuvo 123 žmonės; 1982 rugsėjis. Ocean Ranger (JAV) Šiaurės Atlantas, žuvo 84 žmonės; 1984 vasaris. Meksikos įlanka prie Teksaso pakrantės, 1 žmogus žuvo, 2 žmonės sužeisti; 1984 rugpjūtis. Petrobras, prie Brazilijos pakrantės, 36 žmonės nuskendo,17 žmonių sužeista; 1988 liepa. Occidental Petroleum‘s Piper Alpha, žuvo 167 žmonės; 1988 rugsėjis. Total Petroleum Co. (Prancūzija), Borneo pakrantė; 1988 rugsėjis. Ocean Odyssey Šiaurės jūra, 1 žmogus žuvo; 1989 gegužė. Unijon Oil Co.(JAV) prie Aliaskos krantų, 3 žmonės sužeisti; 1989 lapkritis. Penrod Drilling Co. Meksikos įlanka, sužeista 12 žmonių; 1991 rugpjūtis. Fulmar Alpha Šiaurės jūroje, sužeisti 3 žmonės; 1995 sausis. Mobil prie Nigerijos pakrantės, žuvo 13 žmonių; 1996 sausis. Morgan Sueco įlankoje, žuvo 3 ir sužeisti 2 žmonės; 1998 liepa. Glomar Arctic IV, žuvo 2 žmonės; 2001 sausis. Petrobras prie Brazilijos pakrantės, žuvo 2 žmonės; 2001 kovas. Petrobras prie Brazilijos pakrantės, žuvo10 žmonių. Baltijos jūroje nuo 1980 m. įvykusios avarijos, kurių metu į jūrą išsiliejo per 100 tonų naftos produktų: Metai Laivo pavadinimas Tonažas Vietovė 1980 Furenas 200 Sąsiauris tarp Švedijos ir Danijos, Švedija 1980 Eva Oden 250 Geteborgas, Švedija 1980 Furenäs/Karnen 200 Sąsiauris tarp Danijos ir Švedijos, Danija 1980 Lloyd Bage 130 Helsinkis, Suomija 1981 Jose Marti 1000 Dalarö, Švedija 1981 Serif 375 Öland, Švedija 1981 Globe Asimi 16000 Klaipėda, Lietuva 1982 Sivona 800 Sąsiauris tarp Švedijos ir Danijos, Švedija 1984 Eira 200 Vasa, Suomija 1984 Ibn Roch 300 Didžiojo Belto šiaurė, Danija 1985 Sotka 350 Baltija ties Elando salomis, Švedija 1986 Thuntank 5 150-200 Jevlė, Švedija 1986 Jan 320 Alborgo įlanka, Danija 1987 Antonio Gramsci 580 Porvoo, Suomija 1987 Okba Bnou Nafia 120 Malmė, Švedija 1987 Tolmiros 250 Vakarų pakrantė, Švedija 1990 Volgoneft 1000 Karlskrona, Švedija 1995 Hual Trooper 180 Sąsiauris tarp Švedijos ir Danijos, Švedija 1998 Nunki 100 m3 Kalanburgo pusiasalis, Danija 2001 Baltic Carrier 2700 Kadetrendeno kanalas, Danija 1947-1948 m., vykdant Tarybų Sąjungos karinės administracijos Vokietijoje nurodymus, Baltijos jūroje palaidota apie 34000 tonų karinių medžiagų, daugiausia iprito. Tokia gausybė teršalų, kenksmingų ir pavojingų medžiagų bei vykstančios katastrofos padaro milžiniškų nuostolių ir kelia labai didelį visuomenės susirūpinimą. Pasaulyje dar nesukurta visiškai saugių naftos gavybos ir transportavimo technologijų. Gamta dažnai sukelia gaivališkas nelaimes. Todėl šiais ir kitais klausimais labai susirūpinusi visuomenė. Su malonumu konstatuojame, kad Lietuvos Respublikai ir Rusijos Federacijai pateikus bendrą prašymą, 2000 m. Kuršių nerija, kaip didžiulė kultūrinio kraštovaizdžio vertybė, buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos Vyriausybė, žvejybos, nevyriausybinės organizacijos labai stengiasi, apsaugoti Kuršių neriją, kaip unikalų ir trapų gamtos kūrinį, bei gausinti gamtos išteklius Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Atkreipiame dėmesį, kad: 1. Rusijos Federacija 1983 m. pradėjo naftos paieškos darbus telkinyje D-6. Dėl visuomenės protestų pradėti darbai 1987 m. ilgam nutraukti; 2. Rusijos kompanija ,,Lukoil“, pažeisdama veikiančius teisinius reglamentus ir nereaguodama į Lietuvos valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žymių pasaulio organizacijų pastabas ir mokslinius pagrindimus, dėl galimų tokį telkinį eksploatuojant katastrofiškų padarinių, rengiasi eksploatuoti gręžinius; 3. Rusijos Federacijos valstybinės institucijos nepateikia naftos telkinio D-6 eksploatavimo poveikio aplinkai analizės; 4. Kuršių nerijos ateitimi labai susirūpino UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, Helsinkio konvencijos komisijos sekretoriatas bei mokslo ir nevyriausybinės organizacijos; 5. Rusijai pradėjus naftos gavybą iš telkinio D-6, galimos avarijos atveju būtų pažeistas unikalus UNESCO Pasaulio paveldo objektas – Kuršių nerija, kurią Rusija įsipareigojo saugoti kaip Pasaulio paveldo vertybę; 6. Rusijos Federacijoje yra prieštaraujančiųjų dėl D-6 eksploatacijos. Susidaro įspūdis, kad ilgai trunkantis Rusijos Federacijos institucijų pasyvus požiūris į Lietuvos bei tarptautinių organizacijų prašymus ir pastabas, informacijos neteikimas ir nusišalinimas nuo operatyvaus bendradarbiavimo sprendžiant opias problemas, yra laiko vilkinimas, dėmesio nukreipimas ir siekimas netrukdomai vykdyti darbus bei pastatyti Baltijos šalių regioną, kuriame gyvena apie 80 milijonų žmonių, prieš įvykusį faktą. Tai negarbinga. Siekdami, kad Kuršių nerija neprarastų esamo unikalumo ir, atitiktų UNESCO reikalavimus, būtų laikomasi Konvencijos dėl žvejybos ir gyvųjų išteklių išsaugojimo Baltijos jūroje ir Beltuose, Žuvininkystės tausojančios plėtros programos ir Atsakingo žuvininkystės kodekso, prašome Jus atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir imtis visų priemonių, kad nebūtų eksploatuojamas naftos telkinys D-6. Trumpalaikiai savanaudiški tam tikrų grupių interesai negali būti toleruojami kaip kaimyninių valstybių tarpusavio santykių ir bendradarbiavimo plėtra. Ar gamta su jos tobulybe – Kuršių nerija gali tapti pinigų įkaitu? Saugoti gamtą ir jos paveldą – mūsų valstybių prioritetai. Dėl avarijos gali būti sunaikinta Kuršių nerija ir Kuršių marios. Tada jokia Pasaulio organizacija neatstatytų šio gamtos fenomeno, todėl prašome Pasaulio organizacijas sustabdyti D-6 veiklą. Mūsų organizacijos pasirengusios bendradarbiauti su Rusijos Federacijos valstybinėmis, nevyriausybinėmis ir privačiomis organizacijomis, kad būtų laikomasi tarptautinių reikalavimų ir paisoma abipusių interesų. Gamta yra visų turtas, todėl būtina ją tausoti. Neigiami avarijų padariniai bus traktuojami ir vertinami kaip tarptautiniai nusikaltimai. Mes nenorime laukti galimų padarinių nagrinėjimo ateityje konferencijose, simpoziumuose, suvažiavimuose, mitinguose, pasipriešinimo akcijose ar teismuose. Pagarbiai, Asociacijų sąjungos ,,Žuvininkų rūmai“ prezidentas, Lietuvos MA narys korespondentas Prof. habil. dr. Juozas Virbickas Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktorius, Lietuvos MA narys korespondentas Habil. dr. Mečislovas Žalakevičius Matematikos ir informatikos instituto Senato pirmininkas, Lietuvos MA akademikas Prof. habil. dr. Vytautas Statulevičius Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto direktorius Doc. dr. Artūras Razinkovas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas Prof. habil. dr. Jonas Naujalis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tarybos pirmininkas Dr. Romualdas Zemeckis Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra Žuvininkystės įmonių asociacijos ,,Lampetra” pirmininkas Virginijus Domarkas Žvejybos verslo asociacijos prezidentas Gintautas Morkevičius Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotojas Linas Vainius Lietuvos gamtos draugijos prezidentas Prof. habil. dr. Antanas Grigelis Lietuvos hidrobiologų draugijos prezidentė Dr. Eugenija Milerienė Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Prof. habil. dr. Petras Kurlavičius Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Dr. Pranas Mierauskas Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Prof. Vytautas Jurgis Dičius Tarptautinės paminklų ir saugomų vietovių tarybos (ICOMOS) pirmininkė Audronė Kasperavičienė Lietuvos muziejų asociacijos pimininkas Romualdas Budrys Asociacijų sąjungos ,,Žuvininkų rūmai“ viceprezidentas ir visuomeninės komisijos pirmininkas Leonas Kerosierius Adresas: Leonas Kerosierius, Erfurto g. 46-64, LT-2043 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 231 81 11, el. paštas leonaske@takas.lt
Pasiteiravimui ir informacijai: Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius, Lietuva. Tel.: + 370 673 95 837, +370 5 2318111, +370 699 37691 e-mail: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com