Pagrindinis

LT     EN     RU

     10. VERGŲ GADYNEI - NE !

Vergų gadynei – NE !                        2006 10 25

     Kai įmonės, gamyklos masiškai buvo uždarinėjamos ir tūkstančiai žmonių buvo išmetami į gatves – nebuvo valstybinės strategijos;
     Kai kolchozų ir sovchozų turtą dalijosi žemdirbiai ir rengėsi pamaitinti tautą ir užsidirbti ateičiai - nebuvo valstybinės strategijos;
     Kai rinką tvindė užsienietiškos prekės - nebuvo valstybinės strategijos.
     Kažkur rytuose buvo kuriamas scenarijus, o vietose buvo rengiama strategija nepriklausomybės ir demokratijos devolvavimui ir laidojimui.
    Mes žinome,
kad tūkstančiai žmonių negalėjo panaudoti savo gebėjimų dirbti darbą ir užsidirbti pragyvenimui ir šeimos ateičiai,
kai mažamečiai dirbo už keletą litų per dieną,
kai bedarbiai darbo biržose laukė sėkmės loterijos,
kai nesukaustytų vergų armija kasdien skuba į darbą ir nežino savo ateities ir likimo,
kai darbdavys už padienį darbą sumokėjęs keletą dešimtinių litų įrodinėja, kad jis gerina darbininko ar valstiečio gyvenimą, nes anas tą dieną kažką valgė ir buvo apsirengęs,
kai įvairiausi politikieriai,verslininkai ir vadovai nesigėdydami postringauja: kol jūs vaikščiojote su vėliavėlėmis – mes kūrėme Lietuvos verslą ir ekonomiką,
kai įvairiausių įmonių ir organizacijų vadovai ir vadukai kasdien kala į galvą pavaldiniams, darbininkams ir valstieciams, kad valstybė nesudaro galimybių verslui vystyti ir todėl jie, kad išsilaikytų ir nesužlugtų organizacija tegali mokėti minimumą arba vokeliuose ir ciniškai paaiškina norėjom laisvos Lietuvos ir turim,
kai darbo diena ištęsiama iki begalybės, o ataskaitoje parašoma pusė etato ir įbrukama už darbą minimalios algos puselė,
kai verslininkai ir valstybė iščiulpę dirbančiuosius, laikė juos ant skurdo ir bado ribos - daugelis neiškentė ir pabėgo iš Lietuvos duonos kąsnio ieškoti ,o daugybę įsiurbė amoralaus gyvenimo liūnas arba degradavo – tai tie patys verslininkai, susikrovę milijonus, niršta ant žmonių ir nepriklausomos Lietuvos, nes nebeliko kam vergo jungą vilkti ir turtus krauti,
kai, perpratę įstatymų vingrybes, darbo ieškantys, bedarbiai ir nenorintys dirbti išsisukinėja nuo galimybės teisėtai užsidirbti,
kai darbdavys už čėrką suvilioja darbui, o puslitriu užmoka už darbą – tada alkoholis,pilstukas, samanė, techniniai išsunkalai, pastiprintas alus ir kvaišalai atriša liežuvius, pravilgo gerkles, suniežina kumščius, o galvose balti žirgai klajoja,
kai valdžia saldžialiežuvaudama giriasi pakėlusi keliom dešimtim litų algą ar pensiją , tai paslaugų teikėjai ir prekių pardavėjai iščiulpia dešimteriopai,
kai vieni šaukė nusipelnėm gyventi geriau, o kiti žadėjo aukso kalnus, pakelti atlyginimus net 40 proc. ir reikalavo valdžios, o susėdę į seimo ložes ir vyriausybės krėslus pradėjo su savo parankiniais gyventi geriau,
     O TŪLAS ŠAUKIA - kur blogybė, jeigu Lietuva Europoje automobilių skaičiumi vienam gyventojui yra antroje vietoje,
     JAM AUKOS AIŠKINA – kad Lietuva Europoje pirmauja savižudybėmis, kad kainos Europinės,o atlygiai mizeriniai,
kad visos Lietuvos valdžios giriasi didingais darbais, bet niekas neprisiima atsakomybės už blogą teisėtvarką, tautos nuskurdinimą, tautiškumo menkinimą, visuomenės degradaciją, narkomaniją, prostituciją, gausybę savižudybių, totalinį nusikalstamumą, gimstamumo mažėjimą – tautos naikinimą,
kad atsirado daug gabių verslininkų, vadovų ir specialistų, kurie praturtėjo, tačiau nesuprantame, kodėl privačiose organizacijose darbuotojai iš klijentų jau ima kyšius ir apgaudinėja kasos aparatus,
kur pinigais pakvimpa – ten apstu kūrėjų ir maitvanagių,
kad neįmokos į biudžetą siekia apie 20 procentų, o tai sudaro apie 3 milijardus litų biudžetinių įplaukų,
kad apie du milijardai litų apyvartoje plaukioja juodųjų pinigų, nelegalių ir kontrabandinių prekių ir paslaugų,
kad žiniasklaida ir kompiuterizacija dažnai supainioja žmonėms moralės, dorovės ir rimties nuostatas – daugybė žmonių ir ypatingai jaunimas atsiduria gyvenimo kryžkelėje.
     Kai netekusių kantrybės ir neketinančių badmiriauti ir vergauti gimtinėje šimtai tūkstančių nesukaustytų grandinėmis ir neprirakintų galerose, neįkalintų gyvuliniuose vagonuose, laisva valia vyksta į kitus kraštus, o kai kas juos koneveikia patriotiškumo, meilės ir pagarbos gimtinei stygiumi; jie stengėsi išrinkti gerus deputatus ir vadovus. Sakykit – gal jie turėjo sukilti, ištaškyti tą visą bjaurastį ir įvesti tvarką, dėl kurios tiek kovota ir aukų sudėta; gaila, kad neatsirado SPARTAKŲ – tokia galybė gabių, stiprių, darbščių ir išsilavinusių dukrų ir sūnų paliko gimtinę. Apie 400 tūkstančių tautiečių gelbėdamiesi nuo sovietinio genocido pasitraukė į Vakarus ir tiek pat mūsiškių Nepriklausomybės laikmečiu paliko gimtinę brangią. Tie skaičiai verčia kiekvieną mūsų rimtai susimąstyti ir daryti rimtas išvadas.
     JAU KURIS LAIKAS verslo banginiai solo ir darbdavių armija choru šaukia: ATIDARYTI SIENAS DARBO JĖGAI     IMPORTUOTI IR PAILGINTI DARBO SAVAITĘ IKI 60 valandų
     NEPAVYKS – per daug gyvenimų suluošinta, per daug svetimo darbo pasisavinta, per daug sukčiauta, dar ašaros sruvena, dar ištiestos rankos prašo išmaldos, dar neprašėte atleidimo. Dar nepateikėte verslo ir darbo abipusio sąveikumo, pasitikėjimo ir harmonijos strtategijos bei įsipareigojimų apmatų. Pragyvenome karus ir genocidą, laidojome artimuosius, atkūrėme ir apgynėme Nepriklausomybę NE TAM, kad taptume VERGAIS. Mes Europos struktūrose, o vergovė, įkalinimas ir gyvenimas be ateities daugelio namuose.
    Dėl susidariusios katastrofiškos padėties kalti yra:
prezidentai,
seimai, išskyrus Valstybingumą atkūrusį Seimą,
partijos dalyvavusios seimuose ir jų partiečiai,
visos vyriausybės ir jų tarnautojai,
verslo įmonių bei organizacijų vadovai,
gal ir mes patys paklusniai ir naiviai vykdę jų valią.
    Jie bendru sutarimu engė, apgaudinėjo ir neįvykdė įpareigojimų, įsipareigojimų ir būtinų darbų – nė vienas nenusišalino ir nesusinaikino
todėl
aukščiau paminėti turėtų prisiimti atsakomybę ir atsakyti už tas negeroves ir imtis būtinų, su visuomene suderintų, priemonių padėčiai taisyti.
     Nenoriu būti teisėju. Tad pasakyki – ką daryti !

Pagarbiai,
Lietuvos Sajūdžio Vilniaus m.
susivienijimo „Labora“ tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius

Adresas ryšiui: Leonas Kerosierius, Erfurto g. 46-64, Vilnius,
Tel/fax. 231 81 11, el. paštas leonaske@takas.lt

2006 10 25

 

Gedimino pr. 1, LT- 01103, Vilnius,  Lietuva.                    
 Tel.:  + 370  673 95 837, +370 5 2318111,  +370 699 37691

e-mail: vilnius@sajudis.com         

www.sajudis.com